jaučakis

jáučakis sm. (1) J, Nm, Lzd, jaučakỹs (3^a) J, jaučãkis (2) žr. jaučiakis: Jáučakiai geriausia auga alksnynuos Gs. Nuėjau į elksniukus ir tuoj prisirinkau gurbą jáučakių Gs. Sūdiklius seniau vadindavo jaučãkiais Vl. Sukepiau du jáučakiu, tik nežinau, ar bus gardūs Sn.